Neries krantinių viešieji pirkimai

Santrauka - apie iniciatyvą trumpai

Ši ataskaita skirta visiems besidomintiems viešųjų finansų skaidrumu. Dalinamės mūsų, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (toliau – TILS), įžvalgomis iš pirmą kartą Lietuvoje išbandomos „Sąžiningumo susitarimų“ iniciatyvos. Jos metu nuo 2017 m. stebime du Vilniaus miesto savivaldybės Neries krantinių modernizavimo projektus ir su jais susijusius pirkimus, kurių bendra vertė šiuo metu siekia 15,1 mln. eurų.  

„Sąžiningumo susitarimai“ – tai viešųjų pirkimų stebėsenos modelis, kuomet į viešojo sektoriaus institucijų įgyvendinamų projektų stebėseną įsitraukia nepriklausoma šalis – pilietinės visuomenės organizacija ar jos atstovai. „Sąžiningumo susitarimai“ pasaulyje išbandomi jau nuo 1990-ųjų. 

Nuo 2016 m. vykstanti „Sąžiningumo susitarimų“ iniciatyva Europos Sąjungoje – vienas pirmųjų bandymų suprasti, kokia infrastruktūros projektų stebėsena yra veiksminga ir kodėl bei kaip, remiantis surinktomis įžvalgomis, galima padidinti viešųjų lėšų panaudojimo skaidrumą ir efektyvumą. Iniciatyvos metu 14 pilietinės visuomenės organizacijų iš 11 ES valstybių stebi 20 projektų, kurių bendra vertė – daugiau nei 1 mlrd. eurų.

„Sąžiningumo susitarimai“ Lietuvoje

„Sąžiningumo susitarimų“ iniciatyvos tikslas – geriau suprasti, kiek toks pilietinės visuomenės atstovų įsitraukimas į viešųjų pirkimų stebėseną gali padidinti viešųjų lėšų panaudojimo skaidrumo ir efektyvumo lygį, kokį pokytį jis atneša perkančiosioms organizacijoms, tiekėjams, gyventojams ir kitoms suinteresuotoms grupėms. Lietuvoje, įgyvendindami „Sąžiningumo susitarimo“ iniciatyvą, prisidedame prie korupcijai atsparesnės aplinkos kūrimo, diegiant pamatuojamus skaidrumo standartus, ruošiant antikorupcines gaires bei metodikas, teikiant pastabas dėl korupcinių rizikų pasireiškimo, remiantis pirminiais ir antriniais duomenimis, ir kt. 

Siekiame, kad mūsų įžvalgos, surinktos stebint šiuos du projektus, būtų naudingos ir kitoms perkančiosioms organizacijoms, kurios įgyvendina stambius infrastruktūros projektus: leistų laiku ir tinkamai identifikuoti „raudonas vėliavėles“ ir suvaldyti su korupcija, neskaidrumu ir neefektyviu viešųjų lėšų panaudojimu susijusias rizikas. Atsižvelgiant į tebesitęsiančius projektus, informaciją apie juos reguliariai atnaujinsime.

Lietuvoje „Sąžiningumo susitarimų“ iniciatyvą išbandome kartu su Vilniaus miesto savivaldybe (VMS) ir Vilniaus vystymo kompanija (VVK). 2017 m. pasirašyti „Sąžiningumo susitarimai“, susiję su dviem viešųjų erdvių modernizavimo projektais: 

„Nerieskrantinių modernizavimas, sukuriant inovatyvias erdves kūrybai, sąlygasaktyviam poilsiui, sveikatingumo renginiams Šiaurinėje teritorijoje“. 

„Neries slėnio rekreacinės paskirties takų ir jų jungčių, saugos ir kitos viešųjųerdvių infrastruktūros įrengimas“.

Įgyvendindami „Sąžiningumo susitarimų“ iniciatyvą, siekėme suprasti, kaip tai gali prisidėti prie:  

• Geresnio su korupcija susijusių rizikų valdymo viešuosiuose pirkimuose didelių infrastruktūros projektų metu;
• Didesnio skaidrumo ir atskaitingumo viešųjų lėšų panaudojime;
• Didesnio sprendimų priėmimo viešuosiuose pirkimuose pagrįstumo;
• Kitų skaidrumo iniciatyvų, pavyzdžiui, dalyvaujamojo biudžetavimo, tvaresnio įgyvendinimo. 

• Stebėsena – pavyzdžiui, kartu su išorės ekspertais („TrinitiJurex“ (teisinė ekspertizė), „Sweco Lietuva“) vertinome pirkimų dokumentus ir iniciatyvos metu Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus vystymo kompanijos atstovams pateikėme arti pusės tūkstančio pastebėjimų teisiniais klausimais (pirkimų sąlygų projektams, įskaitant visus jų priedus) ir apie pusantro šimto - inžineriniais (techniniams pirkimų projektams). 
• Iškilusių rizikų kontrolė – iniciatyvos laikotarpiu siekėme padėti stiprinti perkančiosios organizacijos gebėjimus atpažinti ir valdyti su korupcija susijusias rizikas per tokias veiklas kaip probleminių sričių identifikavimas, susitikimai su savivaldybės vadovybe bei darbuotojais, seminarai, tiksliniai komentarai korupcijos prevencijos dokumentams, pranešimų kanalo peržiūra ir kita. 
• Informacijos viešinimas – „Sąžiningumo susitarime“ su Vilniaus miesto savivaldybe sutarėme, kad visuomenei būtų pateikiami su pirkimu susiję dokumentai (ne konfidencialūs), kaip, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų laimėtojų pasirinkimų pagrindimas. Mūsų turimus su stebėsena susijusius dokumentus galite parsisiųsti čia.
• Viešas antikorupcinių klausimų aptarimas ir advokacija – bendravome su žiniasklaidos ir suinteresuotų grupių atstovais, aptardami galimas korupcijos rizikas savivaldos, viešųjų pirkimų srityje, statybos ir teritorijų planavimo, infrastruktūros sektoriuose ir pan. Visus mūsų komentarus ir susitikimus galite rasti www.transparency.lt. 

Kodėl statybos ir infrastruktūra? 

Statybos ir infrastruktūra antikorupciniu požiūriu – viena rizikingiausių sričių. Ekspertų skaičiavimu, korupcija viešuosiuose pirkimuose Europos Sąjungoje kainuoja apie 5 mlrd. eurų kasmet. Remiantis EBPO „Preventing Corruption in Public Procurement“ tyrimu, apie du trečdaliai visų kyšininkavimo atvejų pasaulyje, vykdant viešuosius pirkimus, susiję su statybų ar transporto sektoriais (OECD, 2016).

Kas antras verslininkas Lietuvoje nurodo statybų sritį kaip vieną iš dviejų, kuriose dažniausiai siekiama daryti įtaką sprendimų priėmimui. Beveik kas dešimtas verslo atstovas (8 proc. 2020 m.) teigia, kad tvarkant reikalus savivaldybių statybų skyriuose valstybės tarnautojai norėjo gauti pinigų ar kitos naudos. 5 proc. verslininkų nurodo davę kyšį (ar kitą naudą) valstybės tarnautojui / darbuotojui.

Lietuvoje statybos sektorius pagal kasmet skiriamas lėšas ir dabar išlieka viena svarbiausių ūkio sričių – apie pusė visų viešųjų pirkimų Lietuvoje vykdoma šioje srityje. 2014–2018 m. statybos darbams buvo išleidžiama vidutiniškai 2,6 mlrd. Eur. per metus, iš jų apie 68 proc. įsigyjant per viešuosius pirkimus (vpt.lrv.lt, 2019). Statybos sektorius sukuria apie 8 proc. šalies BVP, jame dirba apie 8 proc. visų dirbančiųjų (vpt.lrv.lt, 2021). Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvos savivaldybės 2016 m. išleido apie 401 mln. eurų infrastruktūrai (beveik 17 proc. visų išlaidų). 

Kuriuos pirkimus stebime? 

Žemiau pateikiame su mūsų stebimų projektų įgyvendinimu susijusius 6 viešuosius pirkimus ir informaciją apie jų įgyvendinimo statusą (remiantis Vilniaus vystymo kompanijos pateikta informacija): 

Kairės Neries krantinės pusės sutvarkymo, dviračių ir pėsčiųjų takų, Vilniuje, statybos darbų su darbo projekto parengimu (pirkimo Nr. 516118) | Pirkimas įvykdytas iš 5 karto. 2021 m. liepos 30 d. pasirašytos sutartys su UAB „Žilinskis ir Co“ dėl abiejų pirkimo dalių.

Neries upės krantinių apšvietimo įrengimo darbų Vilniuje su darbo projekto parengimu (pirkimo Nr. 418000) | 2019 m. birželio 21 d. pasirašyta sutartis su UAB „ATEA“. Planuojama pabaiga 2023 m. vasario mėn.

Dešinės Neries krantinės pusės riedučių parko įrengimo Vilniuje statybos darbai su darbo projekto parengimu (pirkimo Nr. 395356) | 2018 m. gruodžio 21 d. pasirašyta sutartis su UAB „Statybų kodas“. Darbai baigti - 2019 m. lapkričio 30 d. Objektas dar nepriduotas. 

Dešinės Neries krantinės pusės paviršinių nuotekų šalinimo tinklų rekonstravimo, pėsčiųjų ir dviračių takų tarp Baltojo tilto ir Baravyko g., Vilniuje, statybos darbai su darbo projekto parengimu (pirkimo Nr. 379739) | 2018 m. rugsėjo 18 d. pasirašyta sutartis su UAB „Sostinės gatvės“. Darbai baigti – 2019 m. rugpjūčio 2 d. Objektas priduotas 2020 m. sausio mėn. 

Dešinės Neries krantinės pusės pėsčiųjų ir dviračių takų nuo Baltojo tilto iki Žaliojo tilto, Vilniuje, statybos darbai su darbo projekto parengimu“ (pirkimo Nr. 374347) | 2018 m. rugsėjo 18 d. pasirašyta sutartis su UAB „Sostinės gatvės“. Darbai baigti – 2019 m. rugpjūčio 2 d. Objektas priduotas 2020 m. sausio mėn.  

Dešinės Neries krantinės pusės sutvarkymo, dviračių ir pėsčiųjų takų, Vilniuje, statybos darbai su darbo projekto parengimu (pirkimo numeris 369861) | 2018 m. rugsėjo 18 d. pasirašyta sutartis su tiekėjų grupe UAB „LitCon“, UAB „ATEA“, „Geobuilders LLC“. 2021 m. rugsėjo mėn. duomenimis darbai nevykdomi, nes 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsiteisėjo teismo nutartis dėl nemokumo bylos iškėlimo UAB „LitCon“. Rangos darbų įvykdymas – apie 94,21 proc.

Stebėsenos įžvalgos ir rekomendacijos

Žemiau pateikiame esmines įžvalgas ir rekomendacijas parengtas remiantis: (1) mūsų ir į iniciatyvą įtrauktų partnerių „Triniti Jurex“ (teisinė ekspertizė) bei „Sweco Lietuva“ (inžinerinės konsultacijos) patirtimi nuo 2017 m. stebint Neries krantinių modernizavimo projektus; (2) iniciatyvos metu mūsų atliktais vertinimais ir apklausomis; (3) duomenų, užklausų būdu gautų iš Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus vystymo kompanijos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Centrinės projektų valdymo agentūros ir kitų susijusių institucijų, analize; (4) teisės aktų analize; (5) antrinių duomenų – anksčiau atliktų vertinimų, tyrimų – analize. 

• Statybos sektoriuje Vilniuje – didelė terpė korupcijai? 

Verslininkų, dalyvavusių Vilniaus ir Kauno m. savivaldybių viešųjų pirkimų konkursuose teigimu, didžiausia terpė korupcijai – statybų sektoriuje. Kas trečias (31 proc.) verslininkas Vilniuje ir kas penktas (19 proc.) Kaune nedalyvavo viešajame pirkime, nes, jų manymu, konkursas buvo skirtas konkrečiai įmonei. Jie taip pat pripažįsta, kad dauguma tiekėjų pasinaudotų pažintimis siekiant laimėti konkursą. 

Taip pat įvertinome įmonių, su kuriomis Vilniaus miesto savivaldybė statybų srityje 2019-2021 m. buvo sudariusi sutarčių už didžiausią vertę, skaidrumo lygį. Rezultatas – 11 balų iš 100 galimų. Tai yra penkis kartus mažesnis rezultatas nei 2021 m. didžiausių Lietuvoje veikiančių įmonių vertinimo (56 balai). 

Lyginant su 2019 m. vertinimu, statybų srityje veikiančių įmonių skaidrumo lygis sumažėjo 8 balais (2019 m. – 19 balų iš 100 galimų). 2019 m. vertinimo metu tik viena įmonė (UAB „Grinda“) surinko maksimalų balų skaičių – 100, šiemet – nė vienos (aukščiausiais balas – 90, kurį vertinimo metu gavo AB „Panevėžio statybos trestas“). 

Iš tiekėjų, įgyvendinančių darbus mūsų stebimuose pirkimuose, vienintelė įmonė, mūsų vertinimo metu surinkusi bent vieną balą, buvo UAB „Atea“. Ji gavo 70 balų 2022 metais ir 19 balų – 2019 m.

• Nepakankamas Vilniaus miesto savivaldybės dėmesys skaidrumui ir antikorupcijai 

Vertinant Vilniaus miesto savivaldybės korupcijos prevencijos programą ir jos įgyvendinimo planą, iš pateiktos informacijos sunku suprasti, kokių tikslų VMS siekia, kiek dėmesio šiems klausimams skiria savo veikloje, pagal kokius kriterijus matuoja savo antikorupcinę sėkmę. 

2018 m. savivaldybių skaidrumo vertinime VMS surinko 74 balus iš 100 galimų – pasirodė vidutiniškai. Maksimalius vertinimus (100 balų iš 100 galimų) surinko dviejose srityse: viešindama informaciją apie tarybą ir finansus. Prasčiausiai savivaldybė pasirodė viešindama informaciją apie savo darbuotojus, šioje srityje surinko 38 balus iš 100 galimų. 

Savivaldybių skaidrumo vertinimą ir savivaldybių reitingą galite rasti www.jurgiokepure.lt. Kitas vertinimas planuojamas 2022 m. pabaigoje – 2023 m. pradžioje.

• Pirkimo sąlygų ir techninių projektų ruošimui būtinas didesnis dėmesys  

Pasiruošimas pirkimui – itin svarbus etapas pirkimo sėkmei užtikrinti, o techninių projektų klaidos yra vienos brangiausių. Kartu su į iniciatyvą įtrauktais ekspertais peržiūrėjome pirkimų dokumentus. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus vystymo kompanijos atstovams pateikėme arti pusės tūkstančio pastebėjimų teisiniais (pirkimų sąlygų projektams, įskaitant visus jų priedus) ir apie pusantro šimto inžineriniais (techniniams pirkimų projektams) klausimais. 

Vertinant teisininkų pastebėjimus, apie trečdalis (168) pastabų ir rekomendacijų buvo itin svarbios siekiant užtikrinti skaidresnį ir sklandesnį pirkimų sutarties ir sąlygų vykdymą. Į pusę iš jų (83) buvo atsižvelgta pilnai, į dalį (13) – iš dalies. Vertinant pastebėjimus techniniams projektams, jais buvo siekiama užtikrinti kokybiškesnį techninį projektą ir didesnę tiekėjų konkurenciją. Į du penktadalius teiktų pastebėjimų buvo atsižvelgta.

Viena vertus, kiekviename naujai skelbiamame pirkime į mūsų pastebėjimus buvo vis aktyviau reaguojama, pirkimo sąlygos buvo rengiamos vis kokybiškiau. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į pastabas ir rekomendacijas, perkančioji organizacija (t.y. VMS): (1) nustatė pašalinimo pagrindų tikrinimą ir dėl ūkio subjektų, kurių pajėgumais pirkimo dalyviai remiasi; (2) pakoregavo (iš dalies) kvalifikacinius reikalavimus, pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus; (3) pakoregavo neaiškumus ir prieštaravimus viešojo pirkimo sutartyse,  kurių nepašalinus – pirkimų sutarčių vykdymo metu tarp užsakovo ir rangovo būtų galėję kilti ginčų. 

Kita vertus, į kai kuriuos esminius komentarus ir pastabas nebuvo atsižvelgta visai. Pavyzdžiui, peržiūrėdami statinių statybos / rekonstravimo techninius projektus ir teikdami pastabas beveik visiems pirkimams, nuo pat pradžios akcentavome, kad techninių specifikacijų reikalavimai daugeliui medžiagų ir gaminių, ypač šviestuvams, yra per daug detalūs ir riboja gaminių pasirinkimą. Tokiu atveju prierašai prie specifikacijų „arba analogas“ nesuteikia didesnės galimybės rinktis gaminį, nes tikėtina, kad analogo, atitinkančio aprašymą, nėra. 

• Interesų konfliktų rizikos – vertinamos nepakankamai?   

Stebėsenos metu peržiūrėjome viešųjų pirkimų komisijų protokolus, siekiant įvertinti sprendimų, susijusių su pirkimų vykdymu, pagrįstumą ir teisėtumą. Iš jų matyti, jog perkančioji organizacija turėtų geriau valdyti interesų konfliktų rizikas.  

Atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos pateiktą informaciją, daugiau dėmesio interesų konfliktų valdymui turėtų būti skiriama dar pasirengimo pirkimams etape. Pavyzdžiui, rekomenduojama pirkimo komisijos protokole aiškiai įvardyti, kurie viešojo pirkimo komisijos nariai(-ys) ir kiti asmenys (pavyzdžiui, kiti perkančiosios organizacijos darbuotojai) parengė pirkimo sąlygų projektą. 

Taip pat daugiau dėmesio turėtų būti skiriama viešojo pirkimo komisijos sudėties formavimui ir informacijos apie ją paskelbimui. Aišku, jog, atsižvelgiant į pirkimo pobūdį ir specifiką, tarp viešojo pirkimo komisijos narių turėtų būti konkrečiam pirkimui reikalingų specialiųjų žinių ir kompetencijų turinčių asmenų, kurie padėtų ne tik tinkamai parengti pirkimo sąlygas, bet ir atsakyti į tiekėjų užduodamus klausimus, teikiamas pretenzijas ir pan. Siekiant tinkamai suvaldyti su interesų konfliktais susijusias rizikas, svarbu aiškiai paskelbti visus pirkime sprendimus priimančių ar sprendimų priėmimui turinčių įtakos asmenis ir taikyti interesų konflikto vengimo politiką šių asmenų atžvilgu (reikalauti, kad būtų deklaruoti interesai, pasirašytos nešališkumo bei interesų konflikto vengimo deklaracijos ir pan.). 

Įvertinus protokoluose pateiktą informaciją, matyti, jog yra itin svarbu užtikrinti pirkime priimtų sprendimų „atsekamumą“ – galimybę identifikuoti ir suprasti priimtų sprendimų argumentaciją bei motyvus, įvertinti priimtų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą. Šiuo tikslu, viešojo pirkimo komisijos protokoluose turėtų būti pateikiama kuo išsamesnė informacija, prie protokolų pridedami sprendimų priėmimui svarbūs dokumentai (pavyzdžiui, pasiūlymų ar kvalifikacijos atitikties vertinimo lentelės, papildomos išvados, vertinimai, raštai, kurių motyvais remiamasi). 

• Neužtikrinta pakankama konkurencija?  

Iš 6 įvykusių pirkimų 2017-2021 m. laikotarpiu, vienas pirkimas, vidutiniškai, sulaukė 4 tiekėjų pasiūlymų (nuo 1 iki 6). Dešinės krantinės pusės riedučių parko įrengimo Vilniuje statybos darbai sulaukė vieno tiekėjo pasiūlymo. Lyginant panašaus tipo pirkimus penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, vidutiniškai, vienas pirkimas susilaukia 5 tiekėjų pasiūlymų, maždaug septintadalis pirkimų sulaukia tik vieno tiekėjo pasiūlymo. 

Vienas pirkimas – Neries pusės krantinių apšvietimo įrengimo darbų Vilniuje – susilaukė pretenzijų (iš viso 3) ir ieškinio (1). Lyginant panašaus tipo pirkimus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestuose, maždaug kas trečias pirkimas susilaukia pretenzijų. Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, 2020 m. pretenzijos gautos dėl maždaug kas 7 pirkimo procedūros (13,7 proc., 2019 m. – 14,5 proc.).  

Vienas pirkimas buvo įvykdytas ne iš pirmo karto. Kairės Neries krantinės pusės sutvarkymo, dviračių ir pėsčiųjų takų, Vilniuje, statybos darbų pirkimas įvykdytas iš 5 karto. 

Stebėsenos laikotarpiu trijuose pirkimuose tiekėjams pritaikyta baudų už netinkamą sutarties vykdymą (336,35 tūkst. eurų).

• Trūksta patogiai prieinamos susistemintos informacijos apie stebimų projektų įgyvendinimą 

„Sąžiningumo susitarimų“ iniciatyva padėjo detaliau pamatyti viešųjų pirkimų procesus ir jų įgyvendinimą Vilniaus miesto savivaldybėje. Kita vertus, taip pat leido įsitikinti, kad tokio pobūdžio stebėsena yra imli laikui ir reikalauja specifinių teisinių ir techninių žinių. Siekiant gyventojus ne tik informuoti apie vykstančius projektus, bet ir juos įtraukti, konsultuotis, svarbu, kad būtų pateikiama lengvai prieinama, realiu laiku atnaujinama, išsami, susisteminta informacija apie projektų įgyvendinimo ir lėšų panaudojimo eigą, iššūkius, su kuriais susiduriama. Juolab, kad šiuo metu beveik pusė šalies gyventojų mano, kad sprendimų priėmimas yra uždaras. Neries krantinių atveju tokios proaktyvios ir sistemingos komunikacijos tiek iš Vilniaus miesto savivaldybės, tiek iš Vilniaus vystymo kompanijos trūko.

Atsižvelgiant į mūsų patirtį ir šias įžvalgas, teikiame rekomendacijas perkančiųjų organizacijų atstovams, įgyvendinantiems viešuosius pirkimus statybos ir infrastruktūros srityje. Jas galite rasti šios ataskaitos dalyje „Viešųjų pirkimų skaidrumas 2.0: apie ką verta pagalvoti?“. Jei turite klausimų ar pastebėjimų, maloniai kviečiame su mumis susisiekti el. paštu info@transparency.lt arba telefonu: +370 5 212 69 51. 

„Sąžiningumo susitarimai“: kodėl nusprendėme juos išbandyti?

Ši ataskaita skirta visiems besidomintiems viešųjų finansų skaidrumu. Dalinamės mūsų, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (toliau – TILS), įžvalgomis iš pirmą kartą Lietuvoje išbandomos „Sąžiningumo susitarimų“ iniciatyvos. Jos metu nuo 2017 m. stebime du Vilniaus miesto savivaldybės Neries krantinių modernizavimo projektus ir su jais susijusius pirkimus, kurių bendra vertė šiuo metu siekia 15,1 mln. eurų.  

Taip pat, čia galite sužinoti, kaip dalyvauti sprendimų priėmime dėl viešųjų lėšų panaudojimo, kokius klausimus kelti, siekiant suprasti, ar visų mūsų lėšos yra naudojamos skaidriai ir tikslingai bei kaip pranešti apie pastebėtus pažeidimus ar galimą korupciją (Daugiau informacijos skiltyje „Įsitrauk”).

Ataskaitoje pateikiamos įžvalgos ir rekomendacijos parengtos remiantis: (1) mūsų ir į iniciatyvą įtrauktų partnerių „Triniti Jurex“ (teisinė ekspertizė) bei „Sweco Lietuva“ (inžinerinės konsultacijos) patirtimi nuo 2017 m. stebint Neries krantinių modernizavimo projektus; (2) iniciatyvos metu mūsų atliktais vertinimais ir apklausomis; (3) duomenų, užklausų būdu gautų iš Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus vystymo kompanijos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Centrinės projektų valdymo agentūros ir kitų susijusių institucijų, analize; (4) teisės aktų analize; (5) antrinių duomenų – anksčiau atliktų vertinimų, tyrimų – analize. 

„Sąžiningumo susitarimai“ (angl. Integrity Pacts) – tai pasaulinio antikorupcinio judėjimo „Transparency International“ pasiūlytas modelis, kuriuo siekiama prisidėti prie skaidrumo, atskaitingumo bei gerojo valdymo viešuosiuose pirkimuose. Šio modelio esmė – nepriklausomos šalies įsitraukimas į viešojo sektoriaus institucijų įgyvendinamų projektų stebėseną.

Pirmoji „Sąžiningumo susitarimų” iniciatyva Lietuvoje

Pirkimų dokumentų stebėsena

• „Neries krantinių modernizavimas, sukuriant inovatyviaserdves kūrybai, sąlygas aktyviam poilsiui, sveikatingumo renginiams Šiaurinėje teritorijoje“ (projekto kodas 07.1.1-CPVA-R-904-01-0001).

2021 m. rugsėjo mėn. duomenimis gautais iš Vilniaus vystymo kompanijos, išlaidų suma – apie 5,229 mln. Eur (panaudota 99,98 proc. šiam projektui numatytų lėšų). Iš viso šiam projektui finansuoti skirta apie 4,837 mln. eurų, iš kurių didžiąją dalį sudarė ES fondų lėšos – 4 444 736,82 eurų. Apie 8 proc. finansavimo, t.y. 392 182,66 eurų – valstybės biudžeto lėšos, taip pat apie 8 proc., 392 182,66 eurų – pareiškėjo ir partnerio(-ių) nuosavos lėšos. 

• „Neries slėnio rekreacinės paskirties takų ir jų jungčių,saugos ir kitos viešųjų erdvių infrastruktūros įrengimas“ (projekto kodas 07.1.1-CPVA-R-904-01-0002).

2021 m. rugsėjo mėn. duomenimis gautais iš Vilniaus vystymo kompanijos, išlaidų suma – apie 9,247 mln. Eur (panaudota 14,77 proc. šiam projektui numatytų lėšų). Iš viso šiam projektui finansuoti skirta apie 8,554 mln. eurų iš kurių didžiąją dalį sudarė ES fondų lėšos – 7 859 980,49 eurų. Apie 8 proc. finansavimo, t.y. 693 527,70 eurų, – valstybės biudžeto lėšos, tiek pat – pareiškėjo ir partnerio(-ių) nuosavos lėšos. 

Kaip vyko / vyksta šių projektų įgyvendinimas, galite rasti skiltyje „Laiko juosta”. 

Detalesnę informaciją galite rasti čia. 

Pirkimo dokumentų ir techninių projektų peržiūra

Kartu su išorės ekspertais („Triniti Jurex“ (teisinė ekspertizė), „Sweco Lietuva“) vertinome pirkimų dokumentus ir iniciatyvos metu Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus vystymo kompanijos atstovams pateikėme beveik pusę tūkstančio (467) pastebėjimų pirkimų sąlygų projektams (iš jų 119 dėl pirkimo sąlygų ir 348 dėl pirkimo sutarties) iš teisinės pusės ir apie 150 iš inžinerinės – techniniams projektams. 

Vertinant teisininkų pastebėjimus, apie trečdalis (168) pastabų ir rekomendacijų buvo itin svarbios siekiant užtikrinti skaidresnį ir sklandesnį pirkimų sutarčių ir sąlygų vykdymą. Į pusę iš jų (83) buvo atsižvelgta pilnai, į dalį (13) – iš dalies. 

Pastebėjimais techniniams projektams buvo siekiama užtikrinti kokybiškesnį techninio projekto parengimą, tiekėjų konkurenciją ir kt. Bendrai perkančioji organizacija atsižvelgė į du penktadalius teiktų pastebėjimų. 

Viena vertus, kiekviename naujai skelbiamame su Neries krantinių modernizavimu susijusiame pirkime į pastabas buvo vis aktyviau reaguojama, pirkimo sąlygos buvo rengiamos vis kokybiškiau. 

Pavyzdžiui, atsižvelgiant į pastabas ir rekomendacijas, perkančioji organizacija: 

• Nustatė pašalinimo pagrindų tikrinimą ir dėl ūkio subjektų, kurių pajėgumais pirkimo dalyviai remiasi; 
• Pakoregavo (iš dalies) kvalifikacinius reikalavimus, pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus; 
• Pakoregavo neaiškumus ir prieštaravimus viešojo pirkimo sutartyse,  kurių nepašalinus – pirkimų sutarčių vykdymo metu tarp užsakovo ir rangovo būtų galėję kilti ginčų. 

Rizikos, kurios galėjo kilti dėl pateiktų pastabų / rekomendacijų, į kurias nebuvo atsižvelgta, susijusios su: (1) nepakankamu konkurencijos užtikrinimu ir galima tiekėjų diskriminacija, kas ilgainiui gali skatinti  pasiūlymų kainų didėjimą; (2) padidinta ginčų tikimybė tarp rangovų ir perkančiosios organizacijos dėl tam tikrų apibrėžimų nepakankamo tikslumo (pavyzdžiui, kas laikoma papildomais darbais ir kokia jų įsigijimo tvarka).

Kita vertus, į kai kuriuos esminius komentarus ir pastabas nebuvo atsižvelgta visai. Pavyzdžiui, peržiūrėdami statinių statybos / rekonstravimo techninius projektus ir teikdami pastabas beveik visiems pirkimams, nuo pat pradžios akcentavome, kad techninių specifikacijų reikalavimai daugeliui medžiagų ir gaminių, ypač šviestuvams, yra per daug detalūs ir riboja gaminių pasirinkimą. Tokiu atveju prierašai prie specifikacijų „arba analogas“ nesuteikia didesnės galimybės rinktis gaminį, nes tikėtina, kad analogo, atitinkančio aprašymą, nėra. 

Žemiau prie kiekvieno pirkimo pateikiame po kelis rekomendacijų ir pastabų pavyzdžius, į kuriuos buvo atsižvelgta arba ne. 

Detalias svarbiausių pateiktų pastabų / rekomendacijų įžvalgas kiekvienam pirkimui galite rasti „Dokumentų ir tyrimų“ skiltyje. 

„Dešinės Neries krantinės pusės sutvarkymo, dviračių ir pėsčiųjų takų, Vilniuje, statybos darbai su projekto parengimu“

Įvertinę pirkimo sąlygų projektą iš viso pateikėme 187 komentarus iš teisinės pusės (iš jų 47 dėl pirkimo sąlygų ir 140 dėl pirkimo sutarties sąlygų). Į trečdalį svarbiausių pastabų / rekomendacijų buvo pilnai atsižvelgta (4 svarbiausias pastabas / rekomendacijas pateiktas dėl pirkimo sąlygų ir 9 dėl pirkimo sutarties sąlygų). Taip pat pateikėme 72 komentarus iš inžinerinės pusės šio pirkimo techniniam projektui. Iš jų, beveik ketvirtadalis buvo priimta. 

Pateikiame kelis pavyzdžius pateiktų pastebėjimų dėl šio pirkimo sąlygų ir techninio projekto:

• Siekiant skaidrumo, rekomenduota tikrinti subtiekėjų ar ūkio subjektų, kurių pajėgumais tiekėjas nesiremia, pašalinimo pagrindus. (Atsižvelgta)
• Rekomenduota patikslinti ir apibrėžti, kokia įvykdyta sutartis bus laikoma „savo jėgomis“ įvykdyta sutartimi – t.y., ar su subrangovais, ar be jų. Pastebėta, kad nesant aiškumo, vėliau gali kilti ginčai dėl nelygiaverčio tiekėjų pasiūlymo vertinimo. (Neatsižvelgta)
• Byloje nepateiktos bendrosios techninės specifikacijos. (Atsižvelgta)
• Skyriuje “10. Skalda” pateikta konkreti skaldos rūšis (Dolomitas) ir frakcija – nėra prierašo alternatyvos pasirinkimui. (Neatsižvelgta) 
• Elektrotechnikos dalis. Apšvietimas: kai kurių šviestuvų optika nurodyta konkretaus gamintojo. Rekomenduojama gaminių techninėse specifikacijose panaikinti tikslius matmenis bei svorius, konkretaus gamintojo optikos aprašymus <...>.  (Neatsižvelgta) 
• Dauguma medžių pagal aprašą turėtų būti sodinami ne jaunesni kaip 20 metų (~12-18 cm skersmens), kas yra neprotinga, nes tokie dideli medžiai paprastai neprigyja. Jei sodinami medžiai iki 10 metų amžiaus, tai jų kainas būtina patikslinti, nes jos tikrai bus mažesnės. (Neatsižvelgta)

Pateiktų komentarų dėl šio Pirkimo sutarties sąlygų pavyzdžiai: 

• Rekomenduota numatyti užsakovo galimybę vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį tuo atveju, jeigu rangovas ilgiau kaip x d. nepratęsia pasibaigusio sutarties įvykdymo užtikrinimo ar draudimų galiojimo. (Atsižvelgta)
• Rekomenduota vietoje nustatytų 30 d. po statybos užbaigimo įforminimo, sulaikyti galutinį apmokėjimą rangovui, šį mokėjimo sulaikymą susieti su garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo pateikimu. (Neatsižvelgta)

Pirkimas buvo paskelbtas 2018 m. balandžio 30 d. 

„Dešinės Neries krantinės pusės paviršinių nuotekų šalinimo tinklų rekonstravimas, pėsčiųjų ir dviračių takų tarp Baltojo tilto ir Baravyko g., Vilniuje, statybos darbai su darbo projekto parengimu“

Įvertinę Pirkimo sąlygų projektą iš viso pateikėme 70 pastebėjimų (iš jų 15 dėl pirkimo sąlygų ir 55 dėl pirkimo sutarties sąlygų) iš teisinės pusės. Į pusę svarbiausių pastabų / rekomendacijų buvo pilnai atsižvelgta (11 svarbiausių pastabų/rekomendacijų pateiktų dėl pirkimo sutarties sąlygų ir 3 dėl pirkimo sąlygų). Taip pat bendrai pateikėme 40 pastebėjimų iš inžinerinės pusės šio ir žemiau esančio pirkimo techniniams projektams,  iš kurių daugiau nei pusė buvo priimti. 

Pateikiame kelis pavyzdžius pateiktų pastebėjimų dėl šio pirkimo sąlygų ir techninio projekto:

• Tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti Pirkimo objektą, kadangi esant neaiškumams ir dviprasmybėms dėl to, kas tiksliai patenka į Pirkimo objekto apimtį, pirkimo sutarties vykdymo metu neišvengiamai kils ginčas tarp tiekėjo ir perkančiosios organizacijos. (Atsižvelgta)
• Pakoreguoti pirkimo sąlygų punktą ir nurodytą pasiūlymo galiojimo užtikrinimo būdą (užstatą arba banko garantiją) pakeisti ne taip konkurenciją tarp tiekėjų ribojančiu pasiūlymo galiojimo užtikrinimu – laidavimo draudimu arba laidavimu. (Neatsižvelgta)
• Byloje nepateiktos bendrosios techninės specifikacijos. (Atsižvelgta)
• Sąnaudų žiniaraštyje nurodyta paviršinių nuotekų surinkimo latakų markė - Polimerbetonio RD V200 monoblock vandens surinkimo latakas po važiuojama dalimi, D400 apkrovos klasės ir jo sumontavimas – galimai pritaikyta vienam gamintojui. (Neatsižvelgta)
• Techninėse specifikacijose reikalavimai šviestuvams – pertekliniai; nurodytas konkretus svoris, matmenys – galimai pritaikyta tik vienam tiekėjui. (Neatsižvelgta)

Pateiktų komentarų dėl šio pirkimo sutarties sąlygų pavyzdžiai: 

• Atskirai išskirti darbo projekto ir statybos darbų kainą, atsižvelgiant į tai, kad pirkimo objektui taikomos skirtingos kainodaros. (Atsižvelgta)
• Rekomenduotina tikslinti, kaip keisis Sutarties vertė, jei atsiras poreikis įsigyti ir atlikti darbus, kurie nebuvo numatyti pirkimo dokumentacijoje, arba tokius darbus atlikti vietoj tų darbų, kurie nors ir buvo numatyti pirkimo dokumentuose, tačiau vis dėlto jų atlikti nereikės (t.y. bus vykdomas vienų darbų keitimas kitais darbais). (Neatsižvelgta)

Pirkimas buvo paskelbtas 2018 m. gegužės 31 d. 

„Dešinės Neries krantinės pusės pėsčiųjų ir dviračių takų nuo Baltojo tilto iki Žaliojo tilto, Vilniuje, statybos darbai su darbo projekto parengimu“ 

Įvertinę pirkimo sąlygų projektą iš viso pateikėme 75 komentarus iš teisinės pusės (iš jų 21 dėl pirkimo sąlygų ir 54 dėl pirkimo sutarties sąlygų). Į pusę svarbiausių pastabų / rekomendacijų buvo pilnai atsižvelgta (3 svarbiausias pastabas/rekomendacijas pateiktas dėl pirkimo sąlygų ir 11 dėl pirkimo sutarties sąlygų).

Pateikiame kelis pavyzdžius pateiktų pastebėjimų dėl šio pirkimo sąlygų:

• Nurodyti, kas yra „ir kiti būtini darbai“. Toks Pirkimo objekto apibrėžimas nėra aiškus ir tikslus. Pirkimo sutarties vykdymo metu gali kilti ginčų kas yra „kiti būtini darbai“ ir ar tokius darbus rangovas turi atlikti. (Atsižvelgta)
• Pirkimo sutarties vykdymo užtikrinimą užstatu keisti mažiau tiekėjų konkurenciją ribojančiu laidavimo draudimu. (Neatsižvelgta)

Pateiktų komentarų dėl šio pirkimo sutarties sąlygų pavyzdžiai: 

• Įtraukti sąlygą, kuri numatytų užsakovo pareigą iš anksto raštu pranešti rangovui, kad nuo konkrečios dienos sulaiko konkrečios dalies kainos (t.y. tarpinio mokėjimo sumos) apmokėjimą už konkrečius su trūkumais atliktus darbus iki kol jie bus ištaisyti. (Atsižvelgta)
• Nurodyti išlygą, kad rangovas gali pasinaudoti teise sustabdyti darbų vykdymą tuo atveju, jei užsakovas yra pradelsęs sumokėti už darbus, kurių vertė viršija tam tikrą sumą pinigų (siūlyta nustatyti konkrečią sumą). Nesant tokios sumos, rangovas galėtų stabdyti užsakovui strategiškai svarbius darbus net ir esant pradelsimui atsiskaityti už sąlyginai nedidelę sumą (pavyzdžiui, kelis tūkstančius eurų). (Neatsižvelgta)

Pirkimas buvo paskelbtas 2018 m. birželio 4 d. 

„Dešinės Neries krantinės pusės riedučių parko įrengimo Vilniuje statybos darbų projekto parengimu“

Įvertinę Pirkimo sąlygų projektą iš viso pateikėme 34 komentarus iš teisinės pusės (iš jų 7 dėl pirkimo sąlygų ir 27 dėl pirkimo sutarties sąlygų). Į du trečdalius svarbiausių pastabų / rekomendacijų buvo pilnai atsižvelgta (1 svarbiausią pastabą/rekomendaciją pateiktą dėl pirkimo sąlygų ir 15 pastabų/rekomendacijų dėl pirkimo sutarties sąlygų). 

Pateikiame kelis pavyzdžius pateiktų pastebėjimų dėl šio pirkimo sąlygų:

• Rekomenduota tikslinti Pirkimo sąlygų punktą dėl atvejų, kuomet konfidencialia negalima laikyti tam tikro informacijos. Toks patikslinimas leistų sumažinti ginčų dėl teisės susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymu riziką. (Atsižvelgta)
• Rekomenduota nurodyti, kad tiekėjas teikiamame pasiūlyme privalo išviešinti asmenis, kurių pajėgumais bus remiamasi siekiant atitikti kvalifikacijos reikalavimus. (Neatsižvelgta)

Pateiktų komentarų dėl šio pirkimo sutarties sąlygų pavyzdžiai: 

• Rekomenduota aiškiai apibrėžti, kas yra laikoma „naudinga vykdomąja dokumentacija“, kadangi „naudingumas“ yra itin subjektyvi sąvoka. (Atsižvelgta)
• Rekomenduotina patikslinti 17.6 nuostatą, nurodant atvejus, kuriais užsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ne dėl rangovo kaltės. (Neatsižvelgta)

Pirkimas buvo paskelbtas 2018 m. rugpjūčio 8 d. 

„Kairės Neries krantinės pusės sutvarkymo, dviračių ir pėsčiųjų takų, Vilniuje, statybos darbai su darbo projekto parengimu“

Įvertinę pirkimo sąlygų projektą iš viso pateikėme 50 komentarų iš teisinės pusės (iš jų 14 dėl pirkimo sąlygų ir 36 dėl pirkimo sutarties sąlygų). Į pusę svarbiausių pastabų / rekomendacijų buvo pilnai atsižvelgta (1 pastabą / rekomendaciją pateiktą dėl Pirkimo sąlygų ir 14 svarbiausių pastabų / rekomendacijų dėl Pirkimo sutarties sąlygų). Taip pat pateikėme 37 komentarus iš inžinerinės pusės pirkimo techniniam projektui, iš kurių pusė buvo priimti. 

Pateikiame kelis pavyzdžius pateiktų pastebėjimų dėl šio pirkimo sąlygų ir techninio projekto:

• Siekiant užtikrinti įsisteigimo laisvės bei abipusio pripažinimo principus, rekomenduota apibrėžti užsienio tiekėjų teisės verstis tam tikra veikla pripažinimo dokumentų pateikimo reikalavimus – tiekėjai turi atestuoti Lietuvoje, o ne gauti teisės pripažinimo dokumentą. (Atsižvelgta)
• Rekomenduota Pirkimo sutarties vykdymo užtikrinimą užstatu keisti mažiau tiekėjų konkurenciją ribojančiu laidavimo draudimu. Taip pat atkreiptas dėmesys į neproporcingai didelę Pirkimo sutarties vykdymo užstato sumą, suteikiančią galimybes Pirkime dalyvauti iš esmės tik keliems stambiausiems rangovams. (Neatsižvelgta. Be kita ko, Pirkimo sutarties vykdymo užstato suma padidėjo. Tai reiškia, kad reikalavimas ne tik nesumažintas, tačiau net ir padidintas.)
• Byloje nepateiktos bendrosios techninės specifikacijos. (Atsižvelgta)
• Gaisrinių hidrantų specifikacijoje 3.4.7 punkte nurodytas konkretus hidranto modelis (Antžeminis gaisrinis hidrantas EURO 2000-RW Tipas C (lūžtantis) modelis 266-GGG).  (Neatsižvelgta)
• Vejos ir daugiamečių augalų kaina per didelė (400EUR/kg be PVM) – turėtų būti bent 10 kartų mažesnė. (Neatsižvelgta)

Pateiktų komentarų dėl šio pirkimo sutarties sąlygų pavyzdžiai: 

• Rekomenduota nurodyti, kad atliktų darbų aktas gali būti ištaisomas ne tik išbraukiant iš jo darbus, atliktus su trūkumais, bet ir pakoreguojant / patikslinant fakto neatitinkančias atliktų darbų apimtis. (Atsižvelgta)
• Rekomenduotina detalizuoti delspinigių skaičiavimo tvarką, siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumą. (Neatsižvelgta)

Pirkimas buvo paskelbtas 2018 m. spalio 5 d. 

„Neries upės krantinių apšvietimo įrengimo darbai Vilniuje su darbo projekto pirkimu“

Įvertinę pirkimo sąlygų projektą iš viso pateikėme 51 komentarą iš teisinės pusės (iš jų 15 dėl pirkimo sąlygų ir 36 dėl pirkimo sutarties sąlygų). Į pusę svarbiausių pastabų / rekomendacijų buvo pilnai atsižvelgta (4 svarbiausias pastabas / rekomendacijas dėl Pirkimo sąlygų ir 7 dėl Pirkimo sutarties sąlygų). 

Komentarai ir pastabos techniniam projektui buvo tokios pačios, kaip jau teikta ankstesnių pirkimų metu, kuomet buvo akcentuojama, jog techninių specifikacijų reikalavimai daugeliui medžiagų ir gaminių, ypač šviestuvams, yra per daug detalūs ir riboja gaminių pasirinkimą. Į jas atsižvelgta nebuvo. 

Pateikiame kelis pavyzdžius pateiktų pastebėjimų dėl šio pirkimo sąlygų:

• Rekomenduota nurodyti, kad atvejai, kuomet tiekėjas dalyvauja Pirkime kaip pagrindinis tiekėjas ir kaip pasiūlymą teikiančio tiekėjo subrangovas, nėra laikomi neleistinais. (Atsižvelgta)
• Rekomenduota arba išskaidyti Pirkimo objektą į dalis arba pateikti objektyvius įrodymus (pvz. skaičiavimus, ekspertizes), kodėl šiuo konkrečiu atveju Pirkimo objekto skaidymas į dalis yra negalimas (netikslingas). (Neatsižvelgta)

Pateiktų komentarų dėl šio pirkimo sutarties sąlygų pavyzdžiai: 

• Rekomenduota papildyti / patikslinti papildomų darbų sąvoką, nurodant, kad papildomais darbais yra laikomi ir tie darbai, kurių apimtys viršija sutarties vertę. (Atsižvelgta)
• Rekomenduota aiškiai ir tinkamai apibrėžti iki kokio momento skaičiuojami darbų atlikimo terminai. (Neatsižvelgta)

Pirkimas buvo paskelbtas 2019 m. kovo 31 d. 

Viešųjų pirkimų komisijų sprendimų stebėsena

Stebėdami su Neries krantinių modernizavimu susijusius pirkimus, peržiūrėjome ir viešųjų pirkimų komisijų protokolus. Žemiau teikiame pagrindines įžvalgas. Jos remiasi požiūriu, jog vykdant viešuosius pirkimus svarbu ne tik vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu ir kitų susijusių teisės aktų normomis, aktualia teismų praktika, tačiau ir siekti, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi laikantis gerosios viešųjų pirkimų praktikos. Tokia praktika apima priemones ir veiksmus, kuriais vykdant viešuosius pirkimus didinamas vykdomo pirkimo skaidrumas, geriau ir efektyviau planuojamos pirkimui skirtos lėšos, periodiškai atliekama interesų konflikto prevencija ir pan.

Detalius pirkimų komisijų sprendimų vertinimus galite rasti čia.

Įžvalgos ir rekomendacijos susijusios su viešųjų pirkimų komisijų sprendimų stebėsena: 

(1) Perkančioji organizacija turėjo skirti didesnį dėmesį interesų konfliktų valdymui dar pasirengimo pirkimui stadijoje. 

Perkančioji organizacija turėtų užtikrinti, kad yra žinoma, kokie ir už ką atsakingi asmenys rengia viešojo pirkimo dokumentus, pateikti argumentus, kuriais vadovaujantis nustatyti reikalavimai pirkimo objektui, kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams ir pan. 

Atsižvelgiant į tai, pirkimo komisijos protokole turėtų būti aiškiai įvardyta, kurie viešojo pirkimo komisijos nariai(-ys) ir kiti asmenys (pavyzdžiui, kiti perkančiosios organizacijos darbuotojai) parengė pirkimo sąlygų projektą. Taip pat, prie protokolo turėtų būti pridedamas siūlomas tvirtinti pirkimo sąlygų projektas, kad būtų aišku už kokio turinio sąlygų projektą balsuoja pirkimo komisija.

Remiantis stebėsenos patirtimi, siūlytume nešališkumo politikoje numatyti, kas ir kada privalo pasirašyti nešališkumo deklaraciją, kokiu dažnumu (kokiuose pirkimo etapuose) savo viešuosius ir privačius interesus būtina peržiūrėti. Nešališkumo politika turėtų būti taikoma ne tik valstybės tarnautojams, bet ir valstybės tarnautojo statuso neturintiems, su pirkimais susijusiems, kitiems asmenims (ir numatyti šių asmenų sąrašą, pvz.: pirkime dalyvaujantys ekspertai, pirkimų iniciatoriai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys). 

(2) Vykdant pirkimo procedūras ir kreipiantis nuomonės į išorės ekspertus, kurie nėra komisijos nariai, kyla klausimas dėl tokių asmenų suinteresuotumo pirkimo procedūrų rezultatais, jų nešališkumo, ar (ir kaip) perkančioji organizacija užtikrina interesų konfliktų valdymo riziką.

Atsižvelgiant į tai, rekomenduotume skirti daugiau dėmesio viešojo pirkimo komisijos sudėties formavimui. Atsižvelgiant į pirkimo pobūdį ir specifiką, tarp viešojo pirkimo komisijos narių turėtų būti konkrečiam pirkimui reikalingų specialiųjų žinių ir kompetencijų turinčių asmenų, kurie padėtų ne tik tinkamai parengti pirkimo sąlygas, tačiau ir atsakyti į tiekėjų užduodamus klausimus, teikiamas pretenzijas ir pan. Taip pat, užtikrinti viešojo pirkimo komisijos narių rotaciją. 

(3) Nepakankamas motyvų viešinimas, kurių pagrindu pirkime yra galimai priimami sprendimai, gali sukurti prielaidas korupcijai bei neskaidriam viešųjų pirkimų vykdymui, kelia abejonių ir dėl viešojo pirkimo komisijos nepriklausomumo. 

Atsižvelgiant į tai, prie pirkimo komisijos protokolų siūlome pateikti komisijos sprendimų priėmimui svarbius dokumentus (pavyzdžiui, pasiūlymų ar kvalifikacijos atitikties vertinimo lenteles, papildomas išvadas, vertinimus, raštus, kurių motyvais remiamasi). 

(4) Nepakankamas pirkime sprendimus priimančių ar sprendimų priėmimui turinčių įtakos asmenų viešinimas sukuria prielaidas korupcijai bei neskaidriam viešųjų pirkimų vykdymui. Kai tokių asmenų dalyvavimas nėra aiškiai išviešintas, jei susiklostytų teisės aktų pažeidimo situacija, tokie asmenys galėtų išvengti atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai, siūlome aiškiai paskelbti visus pirkime sprendimus priimančių ar sprendimų priėmimui turinčių įtakos asmenis. Taip pat, taikyti interesų konflikto vengimo politiką šių asmenų atžvilgu (reikalauti, kad būtų deklaruoti interesai, pasirašytos nešališkumo bei interesų konflikto vengimo deklaracijos ir pan.).

(5) Užtikrinti pirkime priimtų sprendimų „atsekamumą“, galimybę identifikuoti ir suprasti priimtų sprendimų argumentaciją bei motyvus, įvertinti priimtų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą, viešojo pirkimo komisijos protokoluose pateikti kuo išsamesnę informaciją, kiekvieną komisijos sprendimą įforminti atskiru protokolu ir vengti situacijų, kai tame pačiame protokole užfiksuojami keli skirtingi sprendimai, kurie pagal savo esmę ir nuosekliai vykdant procedūras turėtų būti priimami skirtingu metu.

Viešųjų pirkimų vykdymo gerąsias praktikas yra susisteminusi ir periodiškai tai daro Viešųjų pirkimų tarnyba. Daugiau informacijos čia.

Pirkimų vykdymo stebėsena

Viešųjų pirkimų skaidrumas 2.0: apie ką verta pagalvoti?

Įgyvendindami pilotinę „Sąžiningumo susitarimų“ iniciatyvą Lietuvoje geriau supratome, kokios rizikos gali kilti įgyvendinant infrastruktūrinius projektus ir į ką perkančiosios organizacijos turėtų atkreipti didesnį dėmesį atliekant pirkimus statybų sektoriuje bei apskritai, siekdamos kurti antikorupcinę aplinką. 

Atsižvelgiant į šią patirtį, atliktas duomenų analizes ir pastarųjų kelerių metų tyrimus šioje srityje, teikiame šias rekomendacijas: 

PERKANČIOSIOMS ORGANIZACIJOMS

• Užtikrinti ilgalaikį planavimą infrastruktūros srityje ir aiškiai žinoti, kokių tikslų siekiama investuojant į naujus projektus;
  
• Informaciją apie infrastruktūrą viešinti pagal Tarptautinį infrastruktūros duomenų atskleidimo standartą (angl. CoST Infrastructure Data Standard) ir taip užtikrinti, kad gyventojai galėtų susipažinti ne tik su finansuojamų projektų sąrašu ir jiems skirtomis lėšomis, bet taip pat žinoti, kodėl investuojama į konkretų projektą, per kiek laiko ketinama jį pabaigti, kodėl vėluoja (jei taip atsitinka) jo įgyvendinimas, kaip ir kodėl išauga kaštai bei kitą tikslinę informaciją;
  
• Labiau įtraukti gyventojus ir bendruomenes į infrastruktūros projektų planavimą viešose erdvėse. Tai leistų geriau identifikuoti realų poreikį galimiems infrastruktūros projektams ir sumažintų netikslingo investavimo riziką;
  
• Skelbti planuojamų įsigyti prekių, paslaugų ar darbų sąrašą;
• Pirkimo dokumentuose tiksliau nurodyti, kokie darbai, paslaugos ar prekės yra perkamos, vengiant abstrakčių apibrėžimų, tokių kaip „ir kiti būtini darbai“;
• Numatyti ir sureguliuoti galimus darbų pratęsimo klausimus, sąlygas dėl atsiskaitymo ir pradelstų terminų skaičiavimo; 
• Skirti daugiau dėmesio viešojo pirkimo komisijos sudėties formavimui. Atsižvelgiant į pirkimo pobūdį ir specifiką, tarp viešojo pirkimo komisijos narių turėtų būti konkrečiam pirkimui reikalingų specialiųjų žinių ir kompetencijų turinčių asmenų, kurie padėtų ne tik tinkamai parengti pirkimo sąlygas, tačiau ir atsakyti į tiekėjų užduodamus klausimus, teikiamas pretenzijas ir pan. Taip pat, užtikrinti viešojo pirkimo komisijos narių rotaciją;
• Prie pirkimo komisijos protokolų pateikti komisijos sprendimų priėmimui svarbius dokumentus (pavyzdžiui, pasiūlymų ar kvalifikacijos atitikties vertinimo lenteles, papildomas išvadas, vertinimus, raštus, kurių motyvais remiamasi);
• Užtikrinti pirkime priimtų sprendimų „atsekamumą“, tai yra galimybę identifikuoti ir suprasti priimtų sprendimų argumentaciją bei motyvus, įvertinti priimtų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą, viešojo pirkimo komisijos protokoluose pateikti kuo išsamesnę informaciją, kiekvieną komisijos sprendimą įforminti atskiru protokolu ir vengti situacijų, kai tame pačiame protokole užfiksuojami keli skirtingi sprendimai, kurie pagal savo esmę ir nuosekliai vykdant procedūras, turėtų būti priimami skirtingu metu;
• Siekti pirkti tik iš skaidrių ir atskaitingų tiekėjų; 
• Viešai skelbti gautą paramą;
• Užtikrinti efektyvesnę interesų konfliktų stebėseną ir kontrolę ruošiantis ir įgyvendinant viešuosius pirkimus;
• Pasitvirtinti ir viešai skelbti informaciją apie institucijoje veikiantį vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą. Ši informacija turėtų būti prieinama tiek esamiems, tiek buvusiems darbuotojams, susijusiems darbo, tarnybos ar sutartiniais (konsultavimo, rangos, stažuotės, pan.) santykiais;
• Reguliariai rinkti, sisteminti ir skelbti duomenis, susijusius su korupcijos prevencija įstaigos viduje.

TIEKĖJAMS

• Parengti ir skelbti viešai išsamią antikorupcijos programą ir/ar elgesio kodeksą, kurie leistų geriau valdyti galimus interesų konfliktus, užkirsti kelią galimoms korupcijos rizikoms;
  
• Taikyti antikorupcijos ir/ar elgesio kodeksą ir asmenims, kurie nėra įmonės darbuotojai, bet yra įgalioti veikti įmonės vardu arba jai atstovauti (pvz., agentai, tarpininkai ir pan.);
  
• Viešinti skirtą paramą, užtikrinant, kad ji nebūtų naudojama siekiant paveikti sprendimų priėmimą;
  
• Įsidiegti saugius pranešimų kanalus, kuriais būtų galima pranešti apie galimus pažeidimus ar korupciją.
  

SPRENDIMŲ PRIĖMĖJAMS IR ATSAKINGOMS INSTITUCIJOMS

• Sukurti viešai prieinamą patikimų tiekėjų registrą, numatant skaidrumą, kaip vieną iš būtinų sąlygų (tai ypač svarbu siekiant tikslingai ir skaidriai panaudoti ES Lietuvai skirtas lėšas atsigavimui po COVID-19);
  
• Atverti galutinių naudos gavėjų registrą atvirų duomenų formatu ir užtikrinti jo suderinamumą su atvirais viešųjų pirkimų duomenimis;
  
• Skatintume įtraukti savo bendruomenės ar įstaigos atstovus į antikorupcinių prioritetų nustatymą, priemonių juos įgyvendinti ir skaidrumo standartų kūrimą, pasirinkimą bei įgyvendinimą;
  
• Siekti pamatuojamų ir įgyvendinamų rezultatų.
  

„Sąžiningumo susitarimai“ yra puikus būdas „pasimatuoti“, kiek aiškios viešųjų pirkimų procedūros organizacijoje, geriau suprasti, ar darbuotojai supranta, kokios su korupcija susijusios rizikos gali kilti juos vykdant bei kaip jų išvengti. Daugiau informacijos apie šį modelį ir klausimus, apie kuriuos verta pagalvoti, galite rasti čia.

Kodėl svarbu domėtis viešaisiais finansais ir kaip tai daryti?

„Sąžiningumo susitarimai“ – vienas iš būdų, kaip skatinti gyventojų domėjimąsi viešaisiais finansais, savivaldybių ir kitų įstaigų atskaitingumą bei didinti valstybės lėšų panaudojimo skaidrumą. Šioje skiltyje pateikiame dar kelis būdus, kaip galima siekti didesnio atvirumo ir skaidrumo viešųjų finansų panaudojime, skatinant gyventojų įsitraukimą, verslų atskaitingumą, didinant pačių perkančiųjų organizacijų ir kitų institucijų atvirumą.

Atviri duomenys

Atviri duomenys – pirminiai viešojo sektoriaus institucijų kaupiami duomenys, pateikiami tokiu formatu, kuris leidžia duomenis nuskaityti kompiuteriu ir juos laisvai naudoti. Šie duomenys yra aktualūs, lengvai prieinami, skelbiami XLSX, XML, CSV bei kitais formatais.

Vienas geriausių ir efektyviausių būdų paskatinti piliečius domėtis viešaisiais finansais ir įtraukti į su jais susijusių procesų stebėjimą, yra atverti viešųjų pirkimų duomenis (OCP). Taip galima patobulinti viešųjų pirkimų planavimo procesus bei efektyvumą, didinti konkurencingumą tarp tiekėjų, didinti skaidrumą. Atviri pirkimų duomenys taip pat mažina atvejų, kai konkursuose dalyvauja vos vienas tiekėjas, skaičių. Tyrimai rodo, kad tokios sutartys dažniausiai būna 7 proc. brangesnės už vidutinę vienos sutarties kainą. Sumažinus tokių sutarčių vos 2-3 proc., Europos Vyriausybės galėtų sutaupyti nuo 3 iki 6 milijardų eurų per metus.

2020 m., prasidėjus COVID-19 pandemijai, 12 valstybių atstovų, įskaitant TILS, ir „Open Contracting Partnership“ siekė geriau įvertinti viešųjų pirkimų, kurie buvo atlikti pirmosios COVID-19 bangos metu, mastą, siekiant padidinti sveikatos priežiūros sektoriaus išlaidų skaidrumą bei paskatinti geresnės kokybės atvirų duomenų skelbimą ir naudojimą pagrįstiems sprendimams priimti. Lietuvoje, šios iniciatyvos metu, TILS siekė papildyti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) 2020 m. sausio – gegužės mėn. atvertus duomenis apie kovai su COVID-19 pirktas prekes ir paslaugas ir išsiuntė užklausas 12 COVID-19 pacientų ligoninių ir didžiausių perkančiųjų organizacijų Lietuvoje. Perkančiosios organizacijos papildomai pateikė 136 sutartis su 73 tiekėjais už beveik 8 mln. eurų, kas reiškia, kad pirmosios COVID-19 bangos metu stebėsenos institucijos ir sprendimų priėmėjai galimai nežinojo apie 10 proc. kovai su pandemija išleistų pinigų (TILS, 2020). Viešųjų pirkimų tarnyba iki šiol reguliariai skelbia atvirus COVID-19 viešųjų pirkimų duomenis, ir už atvirų COVID-19 sutarčių iniciatyvą buvo nominuota „Financial Times Intelligent Business“ apdovanojimuose.  

Daugiau apie mūsų atvirų duomenų ir viešųjų pirkimų iniciatyvas galite rasti čia.

Daugiau apie atvirus viešųjų pirkimų duomenis čia.

Dalyvaujamasis biudžetas

Dalyvaujamasis biudžetas – tai būdas kartu su bendruomene spręsti dėl viešųjų lėšų panaudojimo, kai bendruomenės nariai patys siūlo idėjas savivaldybei, mokyklai ar organizacijai ir balsuodami renka labiausiai patikusias.

Dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvos, pasaulyje prasidėjusios prieš maždaug 30 metų (pirmasis dalyvaujamasis biudžetas įvyko 1989 m. Porto Alegre mieste Brazilijoje), skatina bendruomenę aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, didina pasitikėjimą sprendimų priėmėjais, skatina gyventojus jaustis savo šalies, miesto šeimininkais. Lietuvoje jį pradėta įgyvendinti prieš kiek daugiau nei tris metus. Pirmoji savivaldybė Lietuvoje įgyvendinusi dalyvaujamąjį biudžetą – Alytaus miesto, 2018 metais.

Iš viso per pastaruosius trejus metus dalyvaujamąjį biudžetą įgyvendino arba pradėjo įgyvendinti 22 savivaldybės ir bent 30 mokyklų iš įvairių Lietuvos miestų. Taip pat, 2021 m. rugsėjo mėn. duomenimis, bent 13 savivaldybių planuoja įgyvendinti DB artimiausiu metu.

Nuo 2018 metų Lietuvos savivaldybių gyventojai bendrai nusprendė dėl 2,3 mln. eurų. Vien praėjusiais metais (2020 m. rugpjūčio mėn. – 2021 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu) dalyvaujamojo biudžeto įgyvendinimui savivaldybės skyrė per 1,6 mln. eurų.

Mūsų apklausų duomenimis, mokyklose, išbandžiusiose dalyvaujamąjį biudžetą, 8 kartus padaugėjo moksleivių, teigiančių, kad labai gerai supranta, kaip veikia jų mokyklos biudžetas, o moksleivių, nieko nežinančių apie mokyklos finansus, sumažėjo daugiau nei 2 kartus.

Daugiau apie dalyvaujamąjį biudžetą savivaldybėse galite rasti čia, praktinis vadovas mokykloms – čia.

Daugiau: www.dalyvaujamasisbiudzetas.lt

Pranešėjų apsauga

2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas, pagal kurį viešojo ir privataus sektoriaus įstaigos (su daugiau nei 50 darbuotojų) turi užtikrinti galimybę darbuotojams saugiai pranešti apie galimas negeroves darbovietėje. Šio įstatymo tikslas – suteikti  galimybę žmonėms pranešti apie pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui, apsaugoti pranešančius nuo neigiamo poveikio.

Visgi, tiek viešojo sektoriaus institucijos, tiek įmonės, remiantis mūsų ir LR Generalinės prokuratūros duomenimis, turi geriau įgyvendinti Pranešėjų apsaugos įstatymą. 

2020 m. atlikta viešojo sektoriaus įstaigų apžvalga (TILS, 2020) parodė, kad 9 iš 10 (95 iš 105) viešojo sektoriaus institucijų suteikia galimybę savo darbuotojams pranešti apie galimą korupciją, neteisėtus ar neetiškus veiksmus. Vis dėlto trys ketvirtadaliai (71 iš 95) institucijų per pastaruosius dvejus metus negavo nė vieno pranešimo. Ketvirtadalis (25 iš 95) institucijų neužtikrina galimybės pranešti saugiai. 

2021 m. atlikta privataus sektoriaus įmonių apžvalga (Generalinė prokuratūra, 2021) parodė, kad daugiau nei 4 iš 5 klausimyną užpildžiusių įmonių (54 iš 66) yra įdiegtas vidinis informacijos apie pažeidimus teikimo kanalas. Tačiau daugiau nei 50 proc. jų turėtų patobulinti skelbiamus vidinių kanalų aprašymus. Taip pat maždaug 1 iš 5 nurodė, kad įmonėje nėra arba nežino/negali atsakyti, ar įmonėje yra įdiegtas vidinis kanalas.

Daugiau informacijos apie pranešėjų apsaugą Lietuvoje – čia. 

Verslo skaidrumas

Skaidrumas ir atskaitingumas kuria pasitikėjimą įmonėmis ir taip užtikrina efektyvesnį ir tvaresnį jų veikimą. Kas kelis metus atliekame didžiausių Lietuvoje veikiančių įmonių skaidrumo vertinimą. Paskutiniais duomenimis, bendras įmonių rezultatas 2021 m. buvo 56, 2019 m. – 36 balai iš 100 galimų, 2017 m. – 32 balai, 2014 m. – 22 balai (TILS, 2021).

Didžiausių Lietuvoje veikiančių įmonių vertinimo metodologija remiasi „Transparency International“ Sekretoriato atliekamu pasauliniu privataus sektoriaus skaidrumo tyrimu „Transparency in Corporate Reporting: Assessing the World’s Largest Companies".

Daugiau apie vertinimą galite rasti čia. Įsivertinti savo įmonę galite čia. 

2021 m. TILS taip pat atlikto COVID-19 pirkimų vertinimą, kuriuo buvo siekiama suprasti, kiek informacijos apie savo veiklą pateikia COVID-19 pirkimus laimėjęs verslas ir kaip suvaldo su korupcija susijusias rizikas savo veikloje.

Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, TILS atrinko 40 verslo įmonių, kurioms 2020 m. nukeliavo daugiausiai lėšų, įsigyjant priemones kovai su COVID-19, tokias kaip testai, apsaugos, dezinfekcinės priemonės. Šios įmonės laimėjo daugiau nei pusę pirkimų – pusė tūkstančio perkančiųjų organizacijų su jomis pasirašė 2302 sutartis už maždaug 97,5 mln. eurų.

Įmonių interneto svetainėse žiūrėta, kiek informacijos jos atskleidžia apie tai, kaip užkerta kelią korupcijai, kiek informacijos atskleidžia apie akcininkus, struktūrą ir finansus. Trečdalis (12 iš 40) COVID-19 pirkimus laimėjusių įmonių skelbia bent dalį šios informacijos. Du trečdaliai įmonių (28 iš 40) surinko po 0 balų.

Iniciatyvos metu bendras įmonių rezultatas pagerėjo 12 balų (nuo 1 iki 13). Atlikus interneto svetainių vertinimą rezultatai buvo siunčiami visoms įmonėms, joms sudaryta galimybė pradėti viešinti trūkstamą informaciją ir taip pakoreguoti savo įvertinimą. Šia galimybe pasinaudojo 6 įmonės. 

Daugiausiai informacijos įmonės skelbia apie taikomas antikorupcines priemones. Už šios informacijos atskleidimą jos vidutiniškai gavo 14 balų iš 100 galimų. 6 įmonės viešina savo etikos kodeksus, tiek pat jų skelbia, kokias dovanas galima priimti bei nurodo būdus, kuriais darbuotojai gali pranešti apie galimas negeroves darbe. 

Trumpą rezultatų apžvalgą galite rasti čia. Detalus įmonių vertinimas: www.skaidrumas.lt/tiekejai

Naudojamos sąvokos

Čia galite rasti virtualioje ataskaitoje naudojamos pagrindines, su viešaisiais pirkimais, susijusias sąvokas:

Viešasis pirkimas – „Viešieji pirkimai“ (angl. Public Procurement) – prekių ir paslaugų įsigijimas, kai perkantysis yra valstybės (savivaldybės) institucija arba įmonė, kurios veikla finansuojama iš valstybinių biudžetų ir fondų arba kurią kontroliuoja valstybė (savivaldybė).

Sąžiningumo susitarimas – „Sąžiningumo susitarimai“ (angl. Integrity Pacts) – tai pasaulinio antikorupcinio judėjimo „Transparency International“ pasiūlytas modelis, kuriuo siekiama prisidėti prie skaidrumo, atskaitingumo bei gerojo valdymo viešuosiuose pirkimuose. Šio modelio esmė – nepriklausomos šalies įsitraukimas į viešojo sektoriaus institucijų įgyvendinamų projektų stebėseną.

Perkančioji organizacija:

1) valstybės ar savivaldybės institucija; 

2) viešasis ar privatusis juridinis asmuo, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams (kai subjektas vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir pats prisiima savo veiklos nuostolius, laikoma, kad viešieji interesai, kuriems tenkinti jis įsteigtas arba kuriuos tenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio arba komercinio pobūdžio) tenkinti ir jei jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

a) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų;

b) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų; 

c) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų.

3) šios dalies 1 ir (arba) 2 punktuose nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų asociacija.

Tiekėjas – ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis ar viešasis juridinis asmuo, kita organizacija ir jų padalinys arba tokių asmenų grupė, įskaitant laikinas ūkio subjektų asociacijas, kurie rinkoje siūlo atlikti darbus, tiekti prekes ar teikti paslaugas.

Viešojo pirkimo dalyvis – pirkimui pasiūlymą pateikęs tiekėjas. 

Projekto konkursas – procedūra, kai perkančiajai organizacijai suteikiama galimybė įsigyti pateiktą ir vertinimo komisijos išrinktą planą ar projektą (paprastai teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, finansų inžinerijos). Projekto konkurso dalyviams gali būti skiriami prizai ar piniginės išmokos.

Konfidencialumo pasižadėjimas: viešojo pirkimo komisijos nario, eksperto ar kito asmens rašytinis pasižadėjimas neteikti tretiesiems asmenims informacijos, kurios atskleidimas prieštarautų šio įstatymo reikalavimams, visuomenės interesams ar pažeistų teisėtus viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų ir (arba) perkančiosios organizacijos interesus.

Nepriimtinas viešojo pirkimo pasiūlymas: pasiūlymas, atitinkantis vieną ar kelis šių požymių:

1) jis neatitinka perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, įskaitant reikalavimus dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų;

2) jame pasiūlyta kaina viršija viešajam pirkimui skirtas lėšas, perkančiosios organizacijos nustatytas prieš pradedant pirkimo procedūrą;

3) jis gautas pavėluotai; 

4) dėl jo perkančioji organizacija turi įrodymų apie neleistino susitarimo ar korupcijos atvejus; 

5) jame pasiūlyta tiekėjo nepagrįsta ar netinkamai pagrįsta neįprastai maža kaina.